Apie vietą, kurioje saugomi jūsų duomenys, savo žiniomis ir patirtimi paprašėme pasidalinti mūsų dukterinės įmonės „Rakrėjus” duomenų centro eksploatacijos vadovo Vytauto. Jis sutiko papasakoti, kaip gimė „Interneto vizijos“ ir „Rakrėjaus“ duomenų centras, su kokiais iššūkiais susidūrė, taip pat, kokios pamokos išmoktos kuriant ir valdant vieną moderniausių duomenų centrų Baltijos šalyse.
Vytautas – vienas iš tų, kuris duomenų centre praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl visus DC kampus pažįsta ne ką prasčiau nei savo namų. Jis užtikrina sklandų duomenų centro infrastruktūros sistemų veikimą, kuruoja tobulinimo ir inžinerinius bei plėtros projektus.
Augant mūsų siūlomų paslaugų bei resursų paklausai, kartu didėjo ir klientų skaičius. Kadangi vieni iš svarbiausių įmonės tikslų yra stabilumas bei nenutrūkstamas paslaugų teikimas, supratome, kad kartelės sau be nuosavo duomenų centro nepakelsime. Atsirado aiškus siekis sukurti infrastruktūrą, kuri leistų padidinti mūsų teikiamų paslaugų kokybę.
Projektavimo ir statybų procesas truko apie 2 metus, o prasidėjo nuo pagrindinio strateginio žingsnio – duomenų centro vietos pasirinkimo. Potenciali vieta turėjo atitikti ne tik tokias sąlygas kaip tinkama geografinė padėtis, tinkama aplinka kurti infrastruktūrą, bet ir galimybė atsivesti komunikacinius įvadus bei statyti sudėtingus technologinius įrenginius.
Kad duomenų centras galėtų tinkamai funkcionuoti, turėjome pasirūpinti daugybės inžinerinių elementų diegimu ir jų tarpusavio suderinamumu. Mūsų tikslas buvo panašus į gyvo organizmo sukūrimą. Tiesą sakant – tai buvo didelis iššūkis.
Galiausiai, 2015 m. gruodžio 15 d., duomenų centras buvo atidarytas.
Žinoma, galiu net parodyti, kur šie konkretūs serveriai yra dabar. 🙂 Išties gerai prisimenu, kad pirmųjų serverių konfigūravimas ir pajungimas buvo tikrai svarbus momentas. Tuo metu visa komanda aiškiai supratome, kad tai buvo naujų iššūkių – užtikrinti aukščiausio lygio paslaugų teikimą – pradžia.
Visų pirma, mūsų duomenų centras projektuotas ir pastatytas pagal „Uptime institute“ Tier III duomenų centrams taikomą standartą. Tai reiškia, kad užtikriname nuolatinį serverių pasiekiamumą mažiausiai 99,98% viso laiko.
Tuo pačiu, turime ir tai patvirtinantį sertifikatą! Esame oficialiai sertifikuoti ir matomi tokių pasaulio duomenų centrų žemėlapyje. Tai yra didelis pasiekimas ir kartu puikus įrodymas to, kaip mes žiūrime į saugumą, patikimumą ir mūsų teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą.
Tai yra vienas moderniausių Baltijos šalyse esančių duomenų centrų, turintis 139 serverines spintas. Ateityje jis gali būti išplėstas daugiau kaip tris kartus – iki 450 serverių spintų.
Galime drąsiai teigti, kad turime įdiegę vieną efektyviausių kondicionavimo sistemų visame regione. Tikslios kontrolės kondicionieriai tiekia lauko orą ir maišydami jį su serverių patalpoje esančiu oru užtikrina maksimaliai palankią aplinką visos aktyvios įrangos veikimui. Prieš pasirenkant šią technologiją, taip pat atsižvelgėme ir į mūsų šalyje vyraujančius klimato veiksnius. Kaip jau įgyta praktika rodo, ji yra itin tinkama išgaunant kuo aukštesnį DC veikimo efektyvumą (PUE). Taigi, esame ne tik efektyvūs, bet ir tausojantys gamtą. 🙂
Taip pat daug dėmesio skyrėme gaisrų prevencijai. Viena iš duomenų centre įrengtų sistemų yra priešlaikinė gaisro aptikimo sistema. Iš esmės – tai yra visų vidaus patalpų oro sudėtį analizuojantys mechanizmai, kurie nuolatos fiksuoja ore esančių dalelių pokytį. Sistema yra itin tiksli ir jautri, o tai leidžia laiku reaguoti ir apsaugoti duomenų centrą nuo bet kokio galimo gaisro dar prieš jam prasidedant.
Vienas iš svarbiausių DC kriterijų yra pastato saugumas. Budintys apsaugos darbuotojai pastatą saugo 24/7, o visa teritorija aplinkui yra stebima vaizdo kameromis bei perimetrine judesį fiksuojančia signalizacija.
Trumpai papasakosiu apie dar vieną technologinę detalę – įrenginį, kuris norint patekti į bet kurias DC patalpas, aktyvuoja magnetinei praėjimo kortelei suteiktas teises. Šią funkciją atlieka biometrinis akių rainelių skaitytuvas. Kiekvienas DC komandos narys turi tik jam individualiai suteiktas teises, o tai leidžia užtikrintai valdyti judėjimą visose vidaus patalpose.
Tiek glaustai apie kelis įdomesnius technologinius elementus.
Kalbant apie pačią pradžią, svarbiausia buvo rasti tinkamą vietą.
Kitas, ne ką mažiau svarbus klausimas, kurį reikėjo išspręsti – tai buvo visų duomenų centrui reikalingų technologijų pasirinkimas. Turėjome įvertinti ir nuspręsti, kokią įrangą naudosime. Taip pat, kokius vidaus ir išorės dizaino inžinerinius bei komunikacinius sprendimus taikysime.
Be to, galėčiau išskirti paties projekto fizinį išpildymą. Darbų vykdymą kuravome patys, kilusius klausimus taip pat sprendėme įmonės viduje, atsižvelgdami į atitinkamos srities ekspertų rekomendacijas. Nors tai tapo nemenku iššūkiu, šis įsitraukimas mums leido aktyviai sekti DC įrengimo procesą ir patį duomenų centrą maksimaliai pritaikyti savo ir klientų poreikiams.
Tiesą sakant, su duomenų centru susijusių smagių istorijų kol kas neatsirado ir, tikėtina, neatsiras – viskas yra stipriai reglamentuota ir sustyguota mažiausių detalių tikslumu. Įdomūs faktai? Manau įdomu tai, kad pastatas, kuriame įrengtas mūsų duomenų centras, turi ypatingo statinio statusą. Antrojo pasaulinio karo metu jame veikė karinė gamykla. Pastato struktūra yra išskirtinė, o pamatai bei konstrukcija yra ypatingo tvirtumo. Taip pat turime didelius elektros energijos rezervus bei nemažą aptvertą teritoriją. Negana to, mūsų duomenų centras yra sukurtas saugaus „pastatas pastate“ principu ir turi papildomas sienas bei lubas.
Norėčiau akcentuoti šiuos dalykus:
-Yra būtina įvertinti, ar vieta, kurioje planuojamas DC, yra patraukli geografiškai ir patogi strategiškai. Įvertinti reikalingų inžinerinių bei komunikacinių tinklų atvedimo ir įrengimo galimybes
– Svarbu pasirinkti tinkamiausią įrangą pagal kuriamą DC modelį. Mūsų atveju dar vienas svarbus veiksnys buvo šalyje vyraujantys orai, todėl kondicionavimo įrangą rinkomės taip, kad maksimaliai išnaudotume natūralius gamtos resursus ir aušinimo procesui sunaudotume kuo mažiau elektros energijos.
– Dar vienas daug dėmesio reikalaujantis momentas – įrangos tarpusavio sujungimas į vieną sistemą. Visos technologinės DC dalys yra susietos tarpusavyje, tačiau prireikus gali veikti kaip atskiri sistemos vienetai. Visi jie komunikuoja tarpusavyje ir prireikus garantuoja prevencijai bei rezerviniams resursams užtikrinti skirtų technologinių sprendimų sklandų veikimą.
– Įgyvendinant didesnį projektą sudėtinga išvengti klaidų. Todėl projekto vystymas prasideda nuo skaičiavimų ir pagal juos atliktos analizės. Tuo pačiu neapsieinama ir be brėžinių bei grafinių projekcijų. Norint sumažinti klaidos ar netikslumo tikimybę, privalu skirti dėmesį net ir smulkmenoms, kurios, jų neišsprendus, ateityje gali trikdyti visą įrengimo procesą.
– Per pastaruosius 10 metų matome akivaizdų informacijos srautų kiekio augimo dėsningumą. Tai vyksta nuolat ir ši kreivė, mano manymu, tik kils į viršų. Įdomu tai, kad šiai tendencijai įtakos turi ne tik pramoniniai objektai, bankai ar verslo centrai, tačiau ir namų vartotojai.
Šiuo metu internetas ir jo galimybės įgauna vis didesnį pagreitį. Net patys paprasčiausi buitiniai namų prietaisai tampa pasiekiami ir valdomi interneto pagalba. Atsirandant didesniems informacijos srautams, natūraliai atsiranda poreikis IT centrams, kuriuose įvairaus pobūdžio informacija būtų ir apdorojama, ir saugoma.
Taigi, atsižvelgiant į visus matomus faktus, galiu drąsiai teigti, kad duomenų centrai taps strategiškai vis svarbesniais objektais, jų kiekis ir pajėgumai augs kartu su pasaulyje augančiu informacijos kiekiu.
Dėkojame Vytautui už pokalbį ir jį užbaigiant labai norime pasidžiaugti, kad savo komandoje turime tokius patyrusius narius, kurie ne tik teoriškai, bet ir praktiškai žino visus DC veikimo niuansus. Nekyla abejonių, kad specialistai gali atsakyti į bet kokį iškilusį klausimą ir užtikrinti, kad viskas duomenų centre veiktų be priekaištų.
labai įdomus įrašas