Mūsų įmonėje šypsenų ir geros nuotaikos užtaisų netrūksta, bet, turbūt, visi kolegos sutiktų, kad labiausiai šių savybių netrūksta mūsų programuotojui – Algirdui 🙂
Kaip IV kolektyve atsirado šis jaunuolis ir kada jis suprato, kad savo darbinę karjerą mato programavimo srityje? Du dideli kapučino puodeliai keliauja į pokalbių kambarį, kuriame tikimės išgirsti viską iš pačio Algirdo lūpų.
Tikriausiai niekada apie tai ir nebuvau susimąstęs, nes tai tiesiog “užaugo” manyje. Kompiuterį pirmą kartą pamačiau būdamas penkerių metų. Man, kaip mažam vaikui, iš visų komponentų labiausiai patiko modemas, nes švietė labai daug lempučių ir skleidė įdomius garsus. Nuolat sėdėdavau prie tėčio , kai jis žaisdavo žaidimus ir paskui pramokęs juos pradėjau žaisti pats. Iki pat 12 metų neturėjau minties, kad kompiuteris gali būti dar kažkam reikalingas neskaitant žaidimų. :))
Supratimas apie kompiuterių inžineriją atsirado tuomet, kai tėtis nusprendė jais prekiauti ir kažkam reikėjo atlikti techninę priežiūrą. Aišku, kad tai buvau aš. Turiu ir vyresnį brolį, kuris tuo metu jau gyveno Vilniuje ir laisvu nuo studijų metu teikdavo administravimo paslaugas klientams. Jam išėjus atostogų, kaip pakaitinę pagalbą, jis visiems siūlė mane, taip, dar besimokydamas mokykloje, gavau pirmą darbo pasiūlymą.
Ji tikriausiai buvo kiek užslėpta, nes niekada nesusimąsčiau, kad turėčiau kažką rimto daryti su programavimu ir čia savęs ieškoti, nors pagrindinis užsiėmimas, be įprastų žaidimų, būdavo žaisti su BASIC programavimo kalba. Atvykęs į Vilnių ir brolio dėka turėdamas jau šiokią tokią patirtį sistemų administravime, nusprendžiau, kad čia, tikriausiai, bus mano kelias ir stojau mokytis į VGTU, inžinerinės informatikos.
Toliau bendraudamas su klientais kartais padėdavau jiems palengvinti daug laiko atimančius darbus, sukurdamas jiems programas ir optimizuodamas procesus. Po truputį pajutau, kad tai man suteikia daug gerų emocijų. Tad aš meilę kodui labai artimai siečiau su tuo, kiek tas mano užrašytas kodas padeda aplinkiniams žmonėms. Vedinas noro daugiau laiko skirti programavimui, netrukus įsidarbinau įmonėje programuotoju.
Tikriausiai tiek vienas, tiek kitas 🙂 IV žinojau jau seniai, nes administruojant klientų serverius teko kreiptis dėl įvairių paslaugų. Naujo darbo pradėjau dairytis, nes ankstesnė darbovietė nebekėlė man iššūkių ir norėjau perleisti šį darbą kitam atsakingam žmogui. O man norėjosi toliau save realizuoti, kurti, susidurti su kažkuo dar neištyrinėtu. Puikiai pamenu, kad jau pirmojo pokalbio metu personalo vadovei sakiau, kad ateinu dirbti PHP programuotoju su sąlyga, kad bus įvairių darbelių, kuriuos atlikdamas galėsiu išbandyti kažką naujo. Sąlygą įgyvendinau jau pirmomis savaitėmis – ėmiausi mokytis programuoti su Perl – bandymas atmestas, neprilipo :). Antrasis bandymas buvo su Pyhton – prilipo ir gan smarkiai :). Supratau, jog mano darbui šį programavimo kalba puikiai tinka. Nuo tada pradėjau gilintis į ją ir iki šiol ji yra vienas iš kasdieninių mano arkliukų.
Kodo eilutės tikrai kartais atrodo kaip literatūrinis epas, nes svarbiausia juk turinys! O už simbolių mano ekrane slypi labai daug. Tačiau pačio programavimo kūrybišku nepavadinčiau, nes esi įspraustas į sintaksės rėmus. Kūrybai laikas ateina tuomet, kai reikia suderinti trečiųjų šalių siūlomas paslaugas su mūsų kurtomis ir naudojamomis sistemomis. Tikrai pasitaiko nemažai atveju, kai nėra lengva gauti norimą rezultatą ir sprendimus būtina atrasti dar neįprastu, kurybiškesniu keliu 🙂
Kaip ir minėjau, turėjau norą nuolat tobulėti bei kurti produktus/įrankius, kurie būtų naudingi, palengvintų darbus kitiems. IV kol kas įdomiausias mano sukurtas projektas – Ivirgas (IV internetinių resursų globali apjungimo sistema), kurią mes vadiname Virga 🙂 paprasčiau tariant, tai yra tik mums sukurtas intranetas, kuris nuolat up’gradinasi ir tobulėja 🙂 Personalo skyrius nuolat sugalvoja, kuo mūsų Virga galėtų būti dar patrauklesnė, o aš su malonumu mintyse jau konstruoju, kaip tai galėčiau įgyvendinti ar net padaryti daugiau nei manęs prašo.
Kitas, ypač patinkantis niuansas dirbant su IV kolektyvu, tai, kad nėra jokių hierarchinių lygių. Jei kolegai iškilo problemų, reikia kažkokio pataisymo, tai jis ateina tiesiai pas mane, mes susitariame, o paskui tik pasitvirtiname su vadovu ir viską greit įgyvendiname. Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu, kai galiu greitai suteikti pagalbą ir žinau, jog kiti kolegos man taip pat padės neprašyti ir net pasiūlys sprendimo būdų. Labiausiai nemėgstu tuščio laiko švaistymo.
Geriausios akimirkos – feedback’o gavimas. Geras jis ar blogas – man vienodai svarbu, nes tada žinau, kad mano darbas yra pastebimas ir vertingas.
Mėgstu auto, moto sportus. Esu didelis Dakaro ralio fanas ir prieš kelis metus esu dėl jo nukeliavęs į Pietų Ameriką. Tiesa, ne šiaip ėmiau ir nuvažiavau, bet laimėjau konkursą, kuriame reikėjo naudoti vieno prekės ženklo valymo įrenginius ir visą švarinimo procesą kuo įdomiau užfiksuoti video. Mano kurto filmuko žvaigždė tapo mano senelio žiguliukas, kuris dar dabar stovi mano namų kieme.
O sportas, kurį patinka ne tik stebėti, o ir pačiam aktyviai dalyvauti – bekelės motociklai. Mėgstu išvažiuoti į miškus su bendraminčių kompanija, gauti šiek tiek adrenalino ir tiesiog atsipalaiduoti.
Turiu ir dar vieną hobį, kuris kiek daugiau siejasi su mano tiesioginiu darbu. Domiuosi išmaniųjų įrenginių pritaikymu, valdiklių programavimu. Dėl šio pomėgio mano namai tampa vis išmanesni 🙂
Paskutinė idėja kilo netyčia naršant internetinėse parduotuvėse. Nusipirkau Gaigerio skaitiklį (matuoti radiacijai) ir mikro valdiklį. Pastarąjį suprogramavau gaudyti impulsus iš Gaigerio skaitiklio ir wifi ryšiu man į kompiuterį persiųsti impulsų skaičių, rodantį, kokia radiacija yra aplink namus. Informaciją lengvai pasiekiu savo el. svetainėje. Kartais pagalvoju, kad gal ir nelabai reikalingos kai kurios mano sugalvotos ir įgyvendintos idėjos, bet tai man padeda palaikyti savo kaip programuotojo sportinę formą. Na, o kiti žmonės tiesiog eina į sporto klubą (juokiasi). O be to, kai pavyksta, jaučiuosi užsidirbęs karmos taškų. 🙂
Visiems besidomintiems šia sritimi patarčiau mokytis programuoti išradingai ir ne visada vadovautis taisyklėmis. Nebijoti sulaužyti programavimo įstatymų (juokiasi).
Atminkite, kad anksčiau ar vėliau visi padaro didesnių ar mažesnių klaidų, todėl pasistenkite kuo daugiau iš jų išmokti ir kuo greičiau jas ištaisyti. O svarbiausia – periodiškai apdovanokite save už mažytes pergales. Aš tiesiog nusišypsau, užrakinu kompiuterį ir einu pasidaryti kavos su daugiau cukraus nei įprasta 🙂
